Galerija

Kviečiame susipažinti su žiuri atrinktomis geriausiomis konkursui atsiųstomis nuotraukomis.

Nuotraukos išdėstytos ne komisijos balsų pasiskirstymo tvarka, o atsitiktinai.

1 nuotrauka
Nuotraukoje – buvusios kareivinės, dabar – Klaipėdos universiteto pastatai.
Ant sienos senas užrašas vokiečių kalba „Königl. Lehrer-Seminar”.

2 nuotrauka
Skulptūra „Miegantis liūtas“ Vingio karių kapinės (M. K. Čiurlionio g., Vilnius)
1917 m. Vingio karių kapinių centre pagal profesoriaus Georgo Graseggero projektą pastatyta skulptūra Miegantis liūtas stovėjo iki 1947 m., kol sovietmečiu kapinės buvo sulygintos, o skulptūra užkasta į žemę. 2001 m. skulptūra buvo atsitiktinai surasta. Ji buvo suskilusi gabalais. Šiuo metu restauruota ir pastatyta šiek tiek toliau nuo centro. Ji vaizduoja miegantį didžiulį liūtą, kaip taikos ir ramybės simbolį. Ant paminklo yra užrašas : „Den Helden des Weltkrieges“ („Pasaulinio karo didvyriams“). Kitoje pusėje iškalta kareivio galva su šalmu, o jos apačioje užrašas: „Was die Kinder erben sollen ist der Vater Heldesinn“ („Vaikai turi paveldėti tėvų didvyriškumą“). Skulptūra simbolizuoja po žeme gulinčių Pirmojo pasaulinio karo karių herojiškumą, o liūtas atrodo tarsi taikiai užmigęs ant jų palaikus slepiančios žemės. Manau, jis mums primena, kaip svarbu yra saugoti taiką ir ramybę šiuo neramiu laiku, kai visai netoli mūsų vyksta žiaurus karas.

3 nuotrauka
Neringos vėtrungė „Gero vėjo”
Unikalios Kuršmarių vėtrungės, būdingos tik šiam regionui, kuriomis kiekvienas kaimas žymėdavo savo laivus. Įsigalėjus naujai susikūrusius Vokietijos imperijos valdžiai, būdavo naudojami atskiri valdžios ženklai religiniams atstovams, karaliaus pavaldiniams. Vėliau vėtrungės tapo kiekvieno žvejo fantazijos kūriniais, kuriose vaizduojami tikėjimo, šeimos, turto, darbo simboliai.

4 nuotrauka
„Amžina jūra“
 Vasarą vaikščiojau prie jūros ir grožėjausi jos bangomis. Kilo visokių minčių…Keičiasi laikai, mados, o jūra išlieka tokia pati…Visiems amžiams. Nupiešiau žodį „Ewigkeit“, nes jis man labai gražus ir taip derėjo prie nuotaikos. Ir jau per mažiau nei minutę bangos nuplovė užrašą, neliko nei pėdsako.

5 nuotrauka
Labai norėjau sudalyvauti nuotraukų konkurse „Špūren“. Savo aplinkoje ilgai ieškojau vokiečių kalbos pėdsakų. Netikėtai prisiminiau, kad turiu tetos iš Vokietijos atvežtą lėlę bei suvenyrinę lėkštę su pavaizduotais Vokietijos miestais. Radau ir keletą žaismingų ženkliukų su įvairiais vokiečių kalbos žodžiais. Kadangi jau trečius metus mokausi vokiečių kalbos, man buvo įdomu sudalyvauti šiame konkurse ir rasti nors kokią vokiečių kalbos dalelę savo artimoje aplinkoje.

6 nuotrauka
„Švėkšna”. Kai kam tai tiesiog vietovardis. Kai kam tai kvailelio metafora. O dar kitiems tai vestuvių sostinė. Bet tik nedidelei daliai žmonių, tai pirmosios lietuviškos knygos gimimas. Dar kryžiuočių laikais Švėkšnoje gyveno žmonės, kalbantys vokiškai. Bet tose apylinkėse gyveno ir pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Visi žino Martyno Mažvydo vardą, bet retas, kuris žino, kad pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, jog nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius. Tebūnie šis medžio raižinys ir vokiškas lietuviško miestelio pavadinimo užrašymas kažkur nedidelės gyvenvietės užkampyje priminimas mums visiems, kad istorija mus lydi visur. Net vokiškas ženklas iš tiesų gali būti labiau lietuviškas, nei galėtume pamanyti…

7 nuotrauka
Šis Vilniaus gatvės pavadinimas kilo nuo miesto Vokietijoje. Bet kaip jis atsidūrė gatvėje esančioj Lazdynuose? Ogi pasirodo, kad Erfurtas ir Vilnius 1972 m. apsikeitė gatvių pavadinimais tam, kad pažymėtų Vilniaus ir Erfurto bičiulystę. Ir taip, Erfurte taip pat yra Vilniaus gatvė, (originalus pavadinimas Vilniusser Straße).

8 nuotrauka
Šios nuotraukos parodo viską, ką reikia žinoti apie vokiečių kalbą Lietuvoje. Klaipėdos krašte, siekiant ekonominio augimo, plečiamas geležinkelio tinklas. 1875 metais nutiesiamas geležinkelis Tilžė – Klaipėda, 1902 metais – siaurasis geležinkelis Pagėgiai – Smalininkai, 1913 metais – platusis geležinkelis Šilutė – Kulėšai. Po Klaipėdos krašto prijungimo vokiški užrašai perrašomi, sovietiniais metais viskas perrašoma kirilica, Nepriklausomybės metais – vėl viskas perdažoma ir teigiama, kad čia gyveno lietuvninkai. Tačiau užrašai vokiečių kalba, kaip užsispyręs senukas, spjauna į naujakurių norą juos sunaikinti ir kaip atgimęs feniksas – prisimuša ir vėl ir vėl … Prökuls – Powilken -Kolleschen – Mädewald – Stonischken – Schmalleningken.

9 nuotrauka
Šios nuotraukos parodo viską, ką reikia žinoti apie vokiečių kalbą Lietuvoje. Klaipėdos krašte, siekiant ekonominio augimo, plečiamas geležinkelio tinklas. 1875 metais nutiesiamas geležinkelis Tilžė – Klaipėda, 1902 metais – siaurasis geležinkelis Pagėgiai – Smalininkai, 1913 metais – platusis geležinkelis Šilutė – Kulėšai. Po Klaipėdos krašto prijungimo vokiški užrašai perrašomi, sovietiniais metais viskas perrašoma kirilica, Nepriklausomybės metais – vėl viskas perdažoma ir teigiama, kad čia gyveno lietuvninkai. Tačiau užrašai vokiečių kalba, kaip užsispyręs senukas, spjauna į naujakurių norą juos sunaikinti ir kaip atgimęs feniksas – prisimuša ir vėl ir vėl … Prökuls – Powilken -Kolleschen – Mädewald – Stonischken – Schmalleningken.

10 nuotrauka
Šios nuotraukos parodo viską, ką reikia žinoti apie vokiečių kalbą Lietuvoje. Klaipėdos krašte, siekiant ekonominio augimo, plečiamas geležinkelio tinklas. 1875 metais nutiesiamas geležinkelis Tilžė – Klaipėda, 1902 metais – siaurasis geležinkelis Pagėgiai – Smalininkai, 1913 metais – platusis geležinkelis Šilutė – Kulėšai. Po Klaipėdos krašto prijungimo vokiški užrašai perrašomi, sovietiniais metais viskas perrašoma kirilica, Nepriklausomybės metais – vėl viskas perdažoma ir teigiama, kad čia gyveno lietuvninkai. Tačiau užrašai vokiečių kalba, kaip užsispyręs senukas, spjauna į naujakurių norą juos sunaikinti ir kaip atgimęs feniksas – prisimuša ir vėl ir vėl … Prökuls – Powilken -Kolleschen – Mädewald – Stonischken – Schmalleningken.

11 nuotrauka
Mažosios Lietuvos miestelio Vilkyškiai evangelikų-liuteronų bažnyčia. 
Evangelikų liuteronų parapijos įsikūrimo Vilkyškiuose tiksli data nėra žinoma, skirtingi autoriai nurodo 1549, 1561 ar 1562 m. Manoma, savarankiška parapija organizuota bent keliais metais anksčiau, XVI a. penktajame dešimtmetyje, jos pirmasis kunigas buvo Johannas Schneeweissas.

12 nuotrauka
Šiuos įrengimus pastebėjau Pirmonto g., Vilniuje. Buvo netikėta tokioje vietoje ir ant tokių eksponatų pamatyti vokiškus pėdsakus. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai nuo 19 amžiaus pabaigos veikusio mašinų fabriko gaminti įrenginiai. Įmonė buvo įsikūrusi Prūsijos karalystėje, vienoje iš apskričių – Briege (dabartinis Bžegas, Silezija, pietvakarių Lenkija). Išties labai įdomu, kokia jų istorija, kaip jie čia atsidūrė ir kokia anksčiau buvo jų paskirtis. Rudenėja Vilnius, krenta ką tik žali buvę lapai, taip metai po metų nyksta ir anksčiau buvusio Vilniaus pėdsakai.

13 nuotrauka
Šią vasarą, lankydamasi Pakruojo dvare, gėlių, meno ir meilės festivalyje, viename iš pagrindinių Pakruojo dvaro rūmų pastate aptikau vokiškų pėdsakų 🙂 Jų istorija nežinoma, tačiau jie  unikalūs, ypatingi, verti mano ir Jūsų akių dėmesio 😉 

14 nuotrauka
Šią vasarą, lankydamasi Pakruojo dvare, gėlių, meno ir meilės festivalyje, viename iš pagrindinių Pakruojo dvaro rūmų pastate aptikau vokiškų pėdsakų 🙂 Jų istorija nežinoma, tačiau jie  unikalūs, ypatingi, verti mano ir Jūsų akių dėmesio 😉 

15 nuotrauka
Nuotraukoje — šimto metų senumo žaibolaidžio fragmentas. Šiuo metu šis autentiškas įrenginys nuo žaibo smūgių saugo Klaipėdos universiteto rektorato pastatą. Dabartinis Klaipėdos universitetas veikia 1907 m. statytame kareivinių ansamblyje. Ant žaibolaidžio įspaustas vokiškas užrašas “BLITZABLEITER. HINDERTHÜR. SIEGEN”. Pirmasis žodis
reiškia žaibolaidį. Hinderthür yra garsi vokiečių verslininkų pavardė. Trečiasis žodis nurodo žaibolaidžio pagaminimo vietovę.

16 nuotrauka
Laivas ,,Forelle” – vokiečių palikimas Klaipėdoje. Laivui ,,Forelle” – 84 metai. Jis buvo pastatytas 1934 m. Flensburgo laivų statykloje Vokietijoje. Šiuo metu laivas ,,Forelle” vykdo turistinę veiklą Klaipėdos uosto akvatorijoje ir plukdo žmones į Juodkrantę, Nidą ir Mingės kaimą, kuris vadinamas ,,lietuviškąja Venecija”.

17 nuotrauka
Svarbiausi istoriniai įvykiai ant sienos Šilutėje. Šilutės meno mokyklos jaunieji dailininkai sukūrė sieną su paveikslais, kurie pasakoja Šilutės istoriją ir atskleidžia Mažosios Lietuvos regiono ypatumus. Paveikslai užrašyti lietuvių ir vokiečių kalbomis.

18 nuotrauka
Paukščių namelis restorane ,,Bernelių užeiga” Kaune.  Čia laukiami visi, net ir paukščių porelės.

19 nuotrauka
Vokiškos istorijos Lietuvoje liudininkas Priekulėje.

20 nuotrauka
Viešbutis ,,Preussischer Hof” (Prūsų namai) Priekulėje. Remiantis istoriniais šaltiniais, šiame pastate buvo viešbutis su restoranu ir sale antrame aukšte. Vėliau pirmojo aukšto patalpose buvo prekiaujama kolonijinėmis prekėmis ir metalo dirbiniais. Nuo 1936 m. iki 1944 m. viešbutis priklausė pirklių Reimannų šeimai.